Lietuvos MTBO C. Froomas

„Kartais pasvajoju kaip būtų smagu nedirbti ir keliauti po pasaulį bei startuoti itin sunkiose dviračių lenktynėse“, – svarstė ir dviračių plento disciplinos paragavęs Lietuvos orientavimosi sporto kalnų dviračiais rinktinės lyderis Jonas Maišelis.

Vilniaus orientavimosi sporto klubo „Perkūnas” atstovas jau nuo pat jaunystės buvo perspektyvus – dar 19-os metų Lietuvos čempionate pamokė suaugusiųjų grupės atstovus laimėjęs pirmą vietą. Šiandien – kitą savaitę 25-ą gimtadienį švęsiantis dviratininkas yra daugkartinis Lietuvos čempionas ir rengiasi pasaulio OSKD čempionatui Vilniuje. Šiuo metu pagal Tarptautinės orientavimosi sporto federacijos reitingą kalnų dviračių disciplinoje jis yra pajėgiausių planetos dviratininkų dvidešimtuke.

Orienteering.lt rubrikoje „Stambiu masteliu“ – pokalbis su Lietuvos OSKD rinktinės lyderiu Jonu Maišeliu apie OS, profesionalų dviračių sportą ir mintis, kai pasaulio čempionatas atkeliauja į savą miestą…

–Kiek metų esi orientavimosi sporte?

–Orientavimosi sporte esu jau beveik 11 metų. Tai yra tikrai daug ir kai pradėjau užsiimti šiuo sportu, nesitikėjau, kad taip ilgai sportuosiu. Bet laikui bėgant orientavimosi sportas kalnų dviračiais man tapo didele gyvenimo dalimi. Daug laiko praleidžiu treniruotėse, stovyklose ir varžybose ir viskas tik dėl to, kad vieną dieną galėčiau atsistoti ant pasaulio čempionato podiumo. Iki tol išbandžiau daug sporto šakų, bet nei vienoje neužsibūdavau. Bet kada nors ateityje norėčiau mėgėjiškai pradėti žaisti futbolą.

–Kaip atėjai į šį sportą?

–Kūno kultūros mokytoja pasiūlė sudalyvauti tarpmokyklinėse, nes buvau puse metų lankęs šį būrelį. Ganėtinai gerai pavyko pasirodyti varžybose, tad trenerė Aušra Stankevičienė pasiūlė lankyti būrelį. Lankau iki šiol.

–Kuo užsiimi gyvenime, kalbant ne apie sportą?

–Baigęs kompiuterių technikos mokslus, po praktikos įsidarbinau vienoje didžiausių IT įmonių šalyje UAB „ATEA“. Čia jau pusantrų metų dirbu IT inžinieriumi.

–Didžiausias laimėjimas sporte, kuriuo džiaugeisi ir koks jis:

–Pirmas didžiausias laimėjimas buvo 2008-ų metų pasaulio jaunimo OSKD čempionatas Lenkijoje, kur estafetėse aš ir Vilius Stankevičius, abu būdami 17-kos metų, kartu su Vykintu Čelkiu užėmėme 4 vietą. Taip pat viena įsimintiniausių pergalių – sidabro medalis asmeninėje rungtyje pasaulio čempionate Vengrijoje. O jau tarp suaugusiųjų toje pačioje Lenkijoje pasaulio čempionate užėmiau 4 vietą, tai mane ir skatina stengtis pagerinti šią poziciją.

–Kokia distancija orientavimosi sporte patinka labiausiai ir kodėl?

–Anksčiau buvo ilga trasa. Bet pastaraisiais metais ilgos trasos būdavo tikrai sunkios ir su daug vertikalaus pakilimo. Todėl dabar daugiausiai vilčių dedu į sprintą ir vidutinę. Šiemet svarbiausias startas bus pasaulio čempionato bendro starto varžybos, oficialiai vyksiančios pirmą kartą.

–Kur mintys nuklysta, kai nesiseka varžybų metu?

–Stengiuosi, kad mintys visada būtų tik apie trasą, nepaisant kad ir kas nutiktų. Šiaip kai nesiseka, tai daug keikiuosi mintyse…

–Čempionatas šiais metais bus Vilniuje. Kokios mintys, kad svarbiausi startai lauks savame mieste?

–Svarbiausias tikslas bus bendras startas, bet ir kitos distancijos bus vienodai svarbios. Taip pat svajoju ant podiumo užlipti ne vienas, o su estafečių komanda. Jei ne čempionatas Lietuvoje, nežinau ar būčiau ruošęsis šiam sezonui… Tikrai pavargau po tiek metų vėl ir vėl daug treniruotis. Bet apie ateities planus garsiai šnekėti nenoriu. Pagyvensime – pamatysime ką aš veiksiu po šio sezono.

–Ar neplanavai pereiti į profesionalų dviračių sportą ir atstovauti kokiai nors užsienio komandai?

–Planuoti, tai tikrai neplanavau, bet kartais pasvajoju kaip būtų smagu nedirbti ir keliauti po pasaulį bei startuoti itin sunkiose dviračių lenktynėse.

–Už kokią profesionalią dviračių komandą sergi ir kodėl?

–Sergu už „Team Sky“ plente ir už „Scott-SRAM MTB Racing Team“ kalnų dviračių disciplinoje. Tiesiog nuo seniai patinka kaip lenktyniauja Cristopher Froome ir visa komanda. O „Scott Racing“, nes jiems atstovauja Nino Schurteris ir Jenny Rissveds, abu olimpiniai čempionai. Manau viskas tuo ir pasakyta.

–Mano didžiausia svajonė šiuo metu:

–Svajoti reikia tyliai. Turiu daug svajonių, bet jas visas pasilaikysiu sau, nes, kai pradedu garsiai svajoti, tai svajonės taip ir lieka svajonėmis.

2017-03-15