Būdakalnio dviratininkas

„Stengiuosi būti apsirengęs varžybinę aprangą nuo pat ryto, nes bijau ką nors pamiršti“, – savo įprotį prieš startus atskleidė Šarūnas Dmukauskas iš Ignalinos „Būdakalnio“ klubo. Jau per dvidešimt metų orientavimosi sportu užsiimantis Lietuvos rinktinės narys visgi labiausiai pamilo dviračių discipliną.

Pastarasis geriausias Š. Dmukausko pasiekimas buvo rudenį vykusiame pasaulio taurės etape jo gimtajame mieste  – Kaune. Tąkart vidutinėje distancijoje sportininkas aplenkė daugumą pasaulio favoritų ir pateko į geriausiųjų dešimtuką. Šiuo metu tarp pajėgiausių pasaulio dviratininkų „Būdakalnio“ atstovas rikiuojasi 35-oje vietoje pagal Tarptautinės orientavimosi federacijos reitingą.

Apie atskleistas paslaptis, meilę dviračiams ir kiek komišką istoriją kaip pradėjo užsiimti orientavimosi sportu – Orienteering.lt rubrikoje „Stambiu masteliu“ pokalbis su Šarūnu

–Kiek metų sportuoji orientavimosi sportą?

–Orientavimosi sportu pradėjau užsiimti trečioje klasėje. Taip su keletu pertraukų sportuoju jau 21 metus.

–Kaip atėjai į šį sportą?

–Pradinėje mokykloje pamačiau skelbimą, kad renkamas „Orientacinio sporto būrelis“, tačiau priimami tik ketvirtokai. Tuo metu buvau trečiokas ir priėmiau tokį skelbimą kaip asmeninį įžeidimą, todėl pasiėmęs mamą už parankės, nuėjau ir pasiprašiau į treniruotę pas J. Farmonikaitę. Vis dar turiu ir pirmąjį sąsiuvinį su orientavimosi ženklais.

–Kuo užsiimi gyvenime, kalbant ne apie sportą?

–Didžiąją dienos dalį kuruoju įvairius su IT ir finansais susijusius projektus ir projektų vadovų komandą lizingo kompanijoje UAB „Mokilizingas“.

–Didžiausias laimėjimas sporte, kuriuo džiaugeisi ir koks jis:

–Labai džiaugiausi laimėjęs Baltijos šalių čempionatą 2013-ais metais Estijoje. Pavyko aplenkti keletą tikrai stiprių vaikinų, tarp jų ir pasaulio čempioną Ruslaną Gritsaną. Tais metais buvau aktyviau sugrįžęs į sportą po studijų Danijoje – pergalė buvo tikrai netikėta.

–Koks buvo didžiausias minčių nuklydimas varžybų metu?

–Nuklydimų būna įvairių: nuo vaikystės ar praeitų varžybų prisiminimų iki svajonių kaip groja Lietuvos himną per pasaulio čempionato apdovanojimus ir aš ant pakylos. Čia yra labai didelis nuklydimas.

–Ar turi savo kokį nors ritualą prieš varžybas?

–Aukščiausio lygio varžybose į startą arba karantiną mėgstu atvykti anksčiau ir be streso. Stengiuosi būti apsirengęs varžybinę aprangą nuo pat ryto, nes bijau ką nors pamiršti. Pernai į pasaulio čempionato sprinto startą pamiršau pirštines ir labai ant savęs pykau dėl to.

–Kokiose varžybose norėtum/svajotum sudalyvauti?

–Esu buvęs visokio rango varžybose, todėl dabar labiausiai traukia įdomios ir dar nepažintos vietovės. Labai norėčiau nuvykti pasiorientuoti į Cappadocia regioną Turkijoje, turėtų būti nuostabi vietovė orientavimosi varžyboms. Domina ir įvairios kalnų dviračių varžybos visame pasaulyje: Leadwille 100, Cape Epic, Crocodile Trophy. Taip pat planuoju artimiausiais metais vykti į daugiau vienos dienos maratonų kalnų dviračiais Alpėse. Sportuoju jau labai seniai, todėl kiekvieno sezono pradžioje norisi naujų iššūkių, trasų ir varžovų.

–Kiek daugiausiai yra tekę pasiklysti važiuojant/bėgant/slystant į kontrolinį punktą?

–Išduosiu daug metų laikytą paslaptį. Pirmose Lietuvoje orientavimosi sporto kalnų dviračiais varžybose, organizuotose „Kauko“ klubo, bene 1997 metais, ant žieminio Zizų žemėlapio, nesuprasdamas žieminio takelio žymėjimo taip pasiklydau, kad po kokios valandos, visai praradęs viltį išsileidau galinę padangą ir parėjau. Tuo metu buvau 10 metų amžiaus ir negalėjau pakelti tokio pažeminimo kartėlio… Nuo to laiko ant žieminio žemėlapio nesu startavęs.

–Kiek šalių esi aplankęs?

Pavyko suskaičiuoti 22 Europos Šalis. Taigi geografija nėra labai plati. Neužilgo išvykstu į Japoniją.

–Koks pagal tave yra idealus laiko praleidimo būdas?

Mėgstu čiuožti snieglente, išskirtinai patinka bekelės (angl. offpiste) slidinėjimas. Patinka žaisti stalo žaidimus. Nors idealus laikas vis tiek yra vienvėžis takelis saulėtą dieną kalnuose ant dviračio.

–Jei reiktų įvardyti žemėlapį iš tos vietos kur gimei ir augai, kuris tai būtų?

Kauno Panemunės Šilas, nors ir nepadėjo laimėti medalį pernai pasaulio taurės etape.

–Mano gyvenimo moto:

Kiekvienai dienai turėti po naują moto.

Data: 2017-01-25