Bėgikas iš Pažaislio šilo

„Norėčiau grįžti į jaunimo čempionatą, nes turiu ten nesuvestų sąskaitų“, – juokavo vienas perspektyviausių orientacininkų Algirdas Bartkevičius. 21-erių metų sportininkas šiuo metu daug laiko praleidžia besitreniruodamas Švedijoje, o taip pat ten atstovauja vietiniam „Denseln“ klubui.

Šiuo metu A. Bartkevičius rikiuojasi 61-oje vietoje pagal Tarptautinės orientavimosi federacijos sprinterių reitingą. 2015-ais metais su trenksmu palikęs jaunimo grupę, kur sprinto distancijoje pasaulio čempionate iškovojo bronzos medalį, sėkmingai žengė į elito gretas.

Orienteering.lt rubrikoje „Stambiu masteliu“ – apie Algirdą ir orientavimosi sportą

–Kiek metų jau esi orientavimosi sporte?

– Geras klausimas. Mama yra pasakojusi, kad būdamas vos kelių metukų bėgau markiruota vaiku trasą Danijoje. Bėgau ar nebėgau, nes finišavau tai jau miegantis ant jos rankų. Gaila, pats to neprisimenu. Taigi galima sakyti, kad orientavimosi sportu užsiimu nuo pat mažens.

– Kaip atėjai į šį sportą?

– Mama orientavimosi sporto trenerė. Abu tėvai savo laiku atstovavo Lietuvai pasaulio ir kituose čempionatuose. Nieko keisto, kad ir aš užsidegiau noriu orientuotis. Kita vertus, niekada nepamiršiu kovų V12 grupėje su Justu Misiūnu, Arnu Deltuva ir Augustu Preikša. Va ten ir prasidėjo tikras sportas!

– Didžiausias laimėjimas sporte, kuriuo džiaugeisi ir koks jis?

– Esu ne iš tų žmonių, kurie ilgai džiaugiasi savo pasiekimais. Aš kažkaip labai jau greitai pamirštu juos. Gal ir prasta savybė. Tačiau pirmas prisiminimas, kuris šovė į galvą, tai yra mūsų jaunučių V16 (Martynas Tirlikas, Gytis Nakvosas) komandos pasirodymas Europos čempionate Čekijoje (2011-ais estafetės rungtyje iškovojo sidabrą – red. past.).

– Koks buvo didžiausias minčių nuklydimas varžybų metu?

– Jau kur aš „kietas“, tai kalbant apie minčių nuklydimus varžybų metu. Čia tikrai nesididžiuoju, bet man čia ribų nėra… Būtent su šia problema daugiausiai ir dirbu šiuo metu.

– Ar turi savo kokį nors ritualą prieš varžybas?

– Kai bėgiojau vaikiškose grupėse, visada prieš startą dariau savo specifinį apšilimą su tempimo pratimais ir panašiai. Dabar tuo nebeužsiimu… Apšylu prasibėgdamas kelis kilometrus ir tada padarau keletą trumpų pagreitėjimų. Labiau stengiuosi tai daryti vienas, kad sudėliočiau mintis ir trasos metu jau nebevargintų kasdieniai klausimai.

– Kokiose varžybose norėtum/svajotum sudalyvauti?

– Manau, kad įvertinus mano amžių, jau esu sudalyvavęs labai daug skirtingų varžybų ir aplankęs daugybę šalių. Svajonė būtų vėl sudalyvauti Pasaulio jaunimo čempionate (gaila per senas), nes turiu nesuvestų sąskaitų. Tačiau jei iš tokių šiaip varžybų, norėčiau nuvykti į Šveicarijos daugiadienes.

– Kiek daugiausiai yra tekę pasiklysti važiuojant/bėgant/slystant į kontrolinį punktą?

– Nepamenu tiksliai, bet pakankamai, kad nuspręsčiau bėgti jau į kitą punktą… Žinoma, tai buvo ne varžybų metu.

– Kiek šalių esi aplankęs?

– Jei gerai prisimenu tai 26, tad dar yra kur tobulėti!

– Koks pagal tave yra idealus laiko praleidimo būdas? 

– Idealus? Čia manau kiekvienam pagal save. Žmonės yra labai skirtingi. Man patinka muzika, esu didelis filmų ir serialų megėjas bei retai atsisakau kokios kito tipo fizinės veiklos. Pastaruoju metu ir knygos pradėjo užimti nemenka dalį mano laisvo laiko.

– Jei reiktų įvardyti žemėlapį iš tos vietos kur gimei ir augai, kuris tai būtų?

– Be abejonės pats geriausias Pažaislio šilas!

Data: 2017-01-11