2024-07-13 dviračiais

Ramunė Arlauskienė: pirmoji sezono pusė viršijo lūkesčius

Lietuvos orientavimosi sporto kalnų dviračiais rinktinė puikiai pradėjo 2024-ųjų metų sezoną. Europos orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionate Gabrielė Andrašiūnienė ir Ignas Ambrazas iškovojo po du medalius, Europos jaunių orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionate Irmantė Aleliūnaitė iškovojo du medalius, o Arnas Sausaitis – vieną. Prieš savaitę pasibaigusiame Pasaulio orientavimosi sporto kalnų dviračiais taurės etape Latvijoje Lietuvos komanda iškovojo pergalę mišrių estafečių varžybose, o Gabrielė Andrašiūnienė bei Jonas Maišelis iškovojo prizines vietas asmeninėse rungtyse.

2024 metų sezone dar liko Pasaulio čempionatas, kuris vyks rugsėjo mėnesį Bulgarijoje. Aptarti pirmąją sezono pusę bei pasidalinti mintimis pakvietėme Lietuvos orientavimosi sporto kalnų dviračiais komandos vadovę Ramunę Arlauskienę.

Kaip vertinate 2024 metų pirmąją sezono pusę, ar rezultatai Europos orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionate bei Pasaulio orientavimosi sporto kalnų dviračiais taurės etape atliepė lūkesčius?

R.A. Galiu vertinti tik puikiai. Europos čempionate iškovojome tiek medalių, kiek net per visą sezoną nepavyksta laimėti. Ypač džiugu už vyrus, jei ne vienas, tai kitas sugeba užimti vietą šešetuke. Sakyčiau, kad truputį nustebino Ignas Ambrazas. Tikėjausi kad bus jis dešimtuke Europos čempionate, bet, kad pavyks net du kartus iškovoti antras vietas tikrai nemaniau. Ignas buvo geroje formoje tada kada reikėjo. Jonas Maišelis, kaip visada, sezono pradžioje būna stipriausias ir rodo puikius rezultatus, bet šiais metais matau, kad jau vidurys sezono, o jis vis dar demonstruoja puikią formą ir sugeba iškovoti antrą vietą Pasaulio taurėje. Jonui Vytautui Gvildžiui geriau pasirodyti Europos čempionate sutrukdė gauta trauma prieš pat varžybas, bet Pasaulio taurės etapo rezultatai rodo, kad viskas eina geryn.

Kaip visada nepakartojama ir vis džiuginanti savo rezultatais – Gabrielė Andrašiūnienė. Aišku, kad tikėjausi medalio Europos čempionate, kaip ir visi kiti sirgaliai, bet ji net padvigubino mūsų lūkesčius bei iškovojo du medalius. Gerai  Europos čempionate pasirodė ir Algirda Mickuvienė –  visuose trijuose asmeniniuose startuose iškovojusi vietas dešimtuke, nors norėjau matyti ją šešetuke.

Pirmąją puikaus sezono pusę vainikavo Gabrielės, Jono  ir Igno pergalė  mišrių estafečių rungtyje Pasaulio taurės etape Latvijoje. Ši pergalė, manau, buvo labai svarbi patiems sportininkams kaip įrodymas, kad ketvirta vieta Europos čempionate buvo tik atsitiktinumas. Tikėjausi, kad jie gali laimėti, bet buvo truputį neramu, nes Ignui pirmas dvi varžybų dienas sunkiai sekėsi perprasti žemėlapininko braižą.

Pasaulio taurės etape Latvijoje į komandos gretas grįžo Karolina Mickevičiūtė Juodišienė ir labai gerai pasirodė iškovodama 10-ąją vietą ilgoje trasoje.

Rinktinės debiutantams, Rokui Mickevičiui, Emiliui Petkevičiui bei Agnei Musajevaitei, dar yra kur pasitempti, bet tai buvo jų debiutas tokio lygio varžybose.

Lenkijoje taip pat vyko ir Europos jaunimo bei jaunių Europos čempionatai. Kaip ir tikėjausi puikiai pasirodė Irmantė Aleliūnaitė iškovodama antrą bei pirmą vietas. Labai nudžiugino Arnas Sausaitis, kuris susikaupė ir sugebėjo nepridaryti didelių klaidų vidutinėje trąsoje  bei iškovoti antrą vietą. Visi jauniai – tiek vyrukai, tiek merginos pasirodė gerai. Jaunimo grupėje turėjome du vyrus – Daumantą Kielą ir Nojų Lukošių. Daumantas Kiela pasirodė pagal galimybes, o iš Nojaus Lukošiaus norėjosi geresnių rezultatų, bet yra kaip yra.

Ar tai, jog 2024 metų sezono pirmieji startai vyko Lenkijoje ir Latvijoje padėjo pasiekti geresnių rezultatų, turint omenyje, jog vietovės buvo ganėtinai „Lietuviškos”?

R.A. Manau, kad tikrai prisidėjo prie geresnių rezultatų. Ne todėl, kad mes kitokiose vietovėse nemokėtume važiuoti ar orientuotis, tiesiog, manau, sportininkai jaučiasi užtikrinčiau sau pažįstamoje aplinkoje ir jiems tai suteikia didesnį pasitikėjimą savimi.

Pasaulio taurės etapo vietovėse didžioji komandos dalis prieš kelis metus buvo dalyvavusi varžybose, kurios vyko ant tų pačių žemėlapių, kaip ir taurės varžybos. Jei jau buvai vieną kartą toje vietovėje, tai vistiek turi geresnį įsivaizdavimą kas tavęs laukia.

Kokia yra situacija su jaunaisiais orientavimosi sporto kalnų dviračiais atstovais, kokios galimos perspektyvos?

R.A. Jei žiūrėtume tik į jaunių amžiaus grupę (tiek vyrukų, tiek merginų) tai šiuo momentu situacija yra gera – yra sportininkų, yra konkurencija, matosi, kad jie kažko nori, turi ambicijas kovoti dėl aukštesnių vietų, o ne tik dalyvauti. Jeigu šiems sportininkams “paaugus” kitos veiklos sritys nepasidarys įdomesnės už sportą ir mes juos sugebėsime išlaikyti, po kelių metų tikrai turėsime ne ką blogesnius nei Jonas Maišelis, nei Ignas Ambrazas ar Gabrielė Andrašiūnienė.

Pagaliau šioje amžiaus grupėje, norint patektį į komandą, nepakanka turėti tik dviratį. Turim aiškius du lyderius – Arną Sausaitį ir Irmantę Aleliūnaitę, bet ir kiti nesnaudžia. Arną S. ir Irmantę A. matau, kaip potencialius Pasaulio jaunimo orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionato dalyvius, kurie turėtų atstovauti Lietuvai Bulgarijoje.

Su jaunimo amžiaus grupe yra liūdniau. Turim du virus –  Daumatą Kielą ir Nojų Lukošių bei tikiuosi, kad pavyks Vytenei Puišytei iki Pasaulio čempionato įgauti kovinę formą. Taip pat reiktų gerokai pasitemti Nojui L.

Blogiau yra su jaunesnių sportininkų ugdymu šioje orientavimosi sporto disciplinoje. Aš suprantu trenerius, kurie neužsiima orientavimosi sportu kalnų dviračiais ir džiaugiuosi tais treneriais, kurie palaiko ir kaip išmanydami padeda savo sportininkams pasiruošti  varžyboms. Praeitą savaitę gavau klausimą – “Kur galėčiau atvesti treniruotis 12 metų mergaitę, kuri norėtų sportuoti orientavimosi sporto kalnų dviračiais”. Kaip nebūtų liūdna – atsakymo neturėjau.

Galiu tik dėkoti jaunųjų sportinkų tėvams, kurie palaiko, padeda ir visur “tampo” savo ir ne tik savo vaikus.

Kodėl nei vienas Lietuvos atstovas nestartavo Pasaulio U23 orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionate Latvijoje?

R.A. Todėl, kad nemačiau, nė vieno sportininko, kuris deramai galėtų atstovauti komandai Pasaulio U23 čempionate, o dalyvauti tam, kad dalyvauti, nematau reikalo. Labai jaunų, nors ir gabių, nenorėjau leisti kankintis su elitu. Manau viskas turi būti savo laiku.
Kodėl susiklostė tokia sitaucija – prieš kelis metus nesugebėjom išlaikyti šiame sporte tikrai gabių ir stiprių sportininkų. Nugalėjo jiems tuo metu svarbesnė, įdomesnė veikla.

Ar bus specifinis pasiruošimas prieš Pasaulio orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionatą Bulgarijoje ir kokie lūkesčiai šioms varžyboms?

R.A. Pasiruošimas bus, bet nepasakyčiau, kad specifinis. Pasiruošimas labiau skirtas fiziniam sportininkų pasiruošimui. Šiemet elito komandos branduolys rugpjūčio mėnesį turės treniruočių stovyklą aukštikalnėse ir keli iš jų dalyvaus kalnų dviračių varžybose “Swiss Epic” Šveicarijoje.

Po šių metų Europos čempionato lūkesčiai labia dideli, bet šiuos du čempionatus skiria ilgas laiko tarpas. Varžovai irgi nemiega. Manau, kad pavyks pakartot laimėjimų kiekį, jei ne tose pačiose rungtyse, tai kitose. Jaunimas irgi manau pakovos dėl pirmo šešetuko asmeninėse rungtyse.