2019-05-23 bėgte

Liutauras Bilevičius: pradedame auginti naują komandą

Jau šį savaitgalį Estijoje vyks Baltijos šalių čempionatas. Šiomis tradicinėmis varžybomis Lietuvos rinktinė pradės svarbiausių sezono startų ciklą. Dar po poros savaičių, birželio pradžioje rinktinė išvyks į Helsinkį, kur vyks pirmasis 2019 metų Pasaulio taurės etapas, o svarbiausių sezono varžybų – Pasaulio čempionato – nugalėtojai paaiškės rugpjūčio 12-17 d. Norvegijoje.

Apie Lietuvos rinktinės pasirengimą naujajam sezonui ir svarbiausiems jo startams kalbinome nacionalinės komandos vadovą Liutaurą Bilevičių.

Kaip vyko rinktinės pasirengimas naujajam sezonui?

Visi rinktinės kandidatai žiemos ir pavasario laikotarpiu sportavo įprastu režimu, tad daugiau mažiau pasiruošimas sezonui, sakyčiau, praėjo gerai. Tiesa, Algirdas Bartkevičius dėl įsisenėjusios traumos rudenį turėjo kojos operaciją. Dabar jis jaučiasi žymiai geriau ir pasirengimas vyksta gal net geriau nei pats tikėjosi.

Žiemos metu vyko kelios stovyklos, kurias bandėme daryti tokias jungtines, kartu su moksleiviais. Pastebėjau, kad stovyklos didžiuosiuose miestuose turi vieną didelį trūkumą – nėra to tikros stovyklos, tikros komandos jausmo, nes kai kurie sportininkai gyvena namie, tuo pačiu bando derintis prie darbų ar kitų reikalų bei ne visada atvyksta į treniruotes, mažiau laiko praleidžia su komanda. Todėl vieną 3 dienų stovyklą organizavome Juodkrantėje, toliau nuo miestų. Gaila, ne visi susirinko, nes buvo iš anksto suplanavę vykti į varžybas Portugalijoje ar Ispanijoje.

Pagrindinis savaitgalinių stovyklų tikslas buvo susiburti, palaikyti tarpusavio ryšį, pabendrauti –  skirtos komandos formavimui. To nesigavo stovyklose kartu su jaunimu, moksleiviams, bet neblogai gavosi minėtoje stovykloje Juodkrantėje. Kitą žiemą manau tokių stovyklų reiks organizuoti daugiau, kad susirinktumėme, pabūtume kartu kaip komanda. Stovyklose nedarome nei atrankinių, nei kokių testų – svarbiausia užmegzti tarpusavio ryšius, pasitreniruoti kartu, o kartais ir palenktyniauti tarpusavyje. Bendrumas labai duoda komandai.

Kalbant apie atskirų sportininkų pasiruošimą, kažką išskirti būtų sunku. Kiekvienas treniruojasi individualiai, pagal savo planą. Nesikišu į kiekvieno treniruočių detales, nors, žinoma, man svarbu, kaip jiems sekasi, kaip treniruojasi, bet negaliu sakyti, kad kažkas treniruojasi neteisingai ar teisingai. Komandos branduolys pakankamai patyręs, žino kas jiems tinka geriausiai, o jaunesniems galiu tik patarti. Galime padiskutuoti, galiu atkreipti dėmesį į laukiančių vietovių specifiką.

Jau šį savaitgalį Estijoje vyks Baltijos šalių čempionatas. Kokie pagrindiniai tikslai šiose varžybose?

Baltijos šalių čempionatas yra aukšto lygio, tradicinės varžybos, į kurias visą laiką susirenka daug stiprių sportininkų. Be abejo mums tai svarbios varžybos. Tuo pačiu jos yra tarsi įžanga prieš svarbiausių tarptautinių varžybų sezoną.

Šiais metais sudarant Baltijos šalių čempionato komandą pritaikėme naujovę – vyrų ir moterų rinktinėse po tris vietas skyrėme naujų M23 ir V23 grupių atstovams. Įprastai turime didesnį vyresnių kandidatų skaičių ir jaunesniems patekti į rinktinę nėra lengva. Norime U23 sportininkams suteikti galimybę varžytis tarptautinėse varžybose, kad jie įgautų daugiau patirties.

Po poros savaičių, birželio pradžioje Helsinkyje vyks pirmasis Pasaulio taurės etapas. Kokią komandą siųsime į šį etape?

Šį sezoną sudarėme 4 sportininkų grupę, kurią norėtumėme vežti į Pasaulio taurės etapus: Gabiją Ražaitytę, Aušrinę Kutkaitę, Joną Vytautą Gvildį ir Algirdą Bartkevičių. Norime, kad jie daugiau varžytųsi su stipriausiais pasaulio orientacininkais.

Kalbant apie pirmąjį etapą, į Helsinkį patogu nuvykti, taip pat palanki varžybų programa. Galvojame ten registruoti ir po du U23 sportininkus. Jaunimui būtų itin vertinga patirtis sudalyvauti aukščiausios lygio varžybose. Noriu pabrėžti, kad jiems tai būtų patirties kaupimo varžybos ir nereikėtų turėti nerealių lūkesčių ar tikėtis kažkokio rezultato. Reiktų sakyti, kad šiuo metu pradedame auginti naują komandą. Visose rinktinėse kartų kaita neišvengiama, bet, žinoma, mažesnėms komandoms ji būna sunkesnė. Tokius žmones kaip Simas ir Vilius sunku pakeisti per vieną dieną, bet tikiu, kad atsiras jų verta pamaina.

Pasaulio čempionatas šiemet vyks Norvegijoje, o programoje laukia tik „miško“ distancijos. Kaip vyks pasiruošimas svarbiausioms sezono varžyboms?

Aišku norvegiška vietovė turi savo specifikos – bus sunkesnis gruntas, daugiau detalių ant žemėlapio, bet orientavimosi prasme šįkart nebus TA baisi skandinaviška vietovė, kurios neįmanoma perprasti. Manau, kad didžiąją dalį „namų darbų“ galime padaryti ir namuose, o užbaigti treniruočių stovyklose. Planuojamos dvi stovyklos Norvegijoje. Pirmoji bus labiau bazinė: laukia daug juodo darbo, bėgsime daug skirtingų žemėlapių, koncentruosimės į vietovės perkandimą, bandysime suprasti jos specifiką. Prie šios stovyklos galės prisijungti daugiau norinčių, jaunimo. Esame susitarę su vietiniu OK Moss klubu. Ačiū Donatui Kontautui, kuris yra šio klubo narys ir padėjo su stovyklos organizavimu. Turėsime namuką, šalia kurio ir yra žemėlapiai. Tikiuosi bus labai gerai, kokybiška stovykla.

Kita stovykla vyks prieš pat čempionatą ir bus labiau specifinė. Jau bus žinoma kokias distancijas bėgs rinktinės nariai ir galėsime ruoštis toms konkrečioms distancijoms.

Manau, mūsų mažai komandai yra parankiau, kai čempionate nėra tiek daug distancijų – ir sprinto, ir miško. Nereikia galvoti apie tai, kokios distancijos nebėgti, kur turime daugiau šansų. Dabar galime koncentruotis į esamas rungtis ir joms ruoštis.