Mokymai Lietuvos orientavimosi sporto treneriams: Danijos jaunimo rinktinės vadovas papasakojo apie užkulisius

Akimirka iš mokymų su Danijos jaunimo rinktinės treneriu

Sportininkai sako, kad labai didelį indėlį į jų mąstymą apie sportą įdeda pirmasis treneris. Būtent todėl matant poreikį kelti jų kvalifikaciją ir kelti motyvaciją, savo patirtimi vasario pabaigoje Trakuose vykusiame seminare dalinosi vieni iš orientavimosi sporto tarptautinės arenos lyderių – Danijos atstovai. Trijų dienų seminare Danijos jaunimo orientavimosi sporto rinktinės vyriausiasis treneris Jeppe Ruudas kartu su savo asistente Camilla Bevensee pasakojo apie savo vietinės federacijos veiklą, dalinosi patirtimi dirbant su aukšto meistriškumo sportininkais.

„Mokymai orientavimosi sporto treneriams yra būtini, nes tik tobulėjant treneriams mes galime ugdyti sportininkus bei kelti jų motyvaciją. Lietuvos orientavimosi sporto trenerių amžiaus vidurkis yra ganėtinai aukštas, tad svarbu, jog mūsų treneriai pasisemtų žinių iš lyderiaujančių šalių orientavimosi sporte. Danija 2017-ais metais buvo šalis, iškovojusi daugiausiai aukso medalių pasaulio čempionate, tad jų žinios, veiklos struktūra yra tikrai aukštame lygyje“, – apie tokių mokymų svarbą orientavimosi sporto metodininkams atsiliepė LOSF vykdantysis direktorius Vilius Aleliūnas.

Iš viso mokymuose treneriams dalyvavo 33 treneriai iš įvairių Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Prienų, Telšių, Plungės, Šilalės, Krekenavos. „Treneriai dalyvavo tikrai aktyviai. Turėjome 95 procentus visų Lietuvoje esančių orientavimosi sporto trenerių. Taip pat turėjome keletą svečių iš Latvijos“, – apie mokymus pasakojo V. Aleliūnas.

Vienybė – danų stiprybė

Skandinavų šalys, galima sakyti, okupuoja daugumą aukščiausio meistriškumo varžybų podiumų. Stabilumą jiems pavyksta išlaikyti įvairiose amžiaus grupėse, nėra atotrūkio tokio, kad kuri karta yra ženkliai silpnesnė už kitą. J. Ruddas, dalindamasis savo patirtimi, akcentavo, kad ypač svarbus yra jaunimo bendradarbiavimas su elito atstovais.

„Treniruotės kartu su aukšto meistriškumo sportininkais yra svarbu. Danijoje turime elito sportininkams skirtą „Elice Centre“. Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje yra dideli orientavimosi sporto klubai su patyrusiais bėgikais. Kartu tokioje aplinkoje yra kur kas lengviau tobulėti ir stumti vienas kitą į priekį“, – apie Skandinavijos orientavimosi sporto tradicijas atsiliepė Danijos jaunimo rinktinės vyriausiasis treneris.

Treneris sakė, kad norint išlaikyti masiškumą visose amžiaus grupėse, yra svarbu turėti lyderių ir gerų trenerių, kurie sukurtų tinkamą atmosferą. „Manau, kad sukurta gera aplinka skatina mokytis iš geresnių ir motyvuoja kelti kartelę. Kai komandoje visi vienas kitam padeda tapti geresniais ir turi gerą santykį tarpusavyje, atletai tikrai iš tokios aplinkos trauktis nenorėtų“, – apie komandos dvasios svarbą akcentavo J. Ruddas, pridūręs, kad šis klausimas liečia ne tik federaciją, bet ir jos narius – orientavimosi sporto klubus, trenerius.

Pirmieji metai elito grupėje

Viena kebliausių problemų Lietuvoje – kaip išlaikyti sportininką motyvuotą sportuoti ir po mokyklos. Dauguma išvyksta studijuoti į didžiuosius miestus, patenka į visai kitą aplinką, toli nuo trenerių, komandos draugų. Atsiranda kitų veiklų ir dažnai sportas ir perspektyviam jaunuoliui gali likti užmarštyje. Tiesa, su tokia pačia problema J. Ruddas sakė, kad susiduria ir Danijoje.

„Mes kol kas taip pat neišsprendėme šios problemos. Daug jaunų orientacininkų nemato galimybių pretenduoti į medalius kai pereis į elito grupę, todėl jie nusprendžia anksti trauktis iš didžiojo sporto. Stengiamės padėti sportininkams suprasti, kad reikia nueiti ilgą kelią ir įdėti labai daug darbo, norint pasiekti tenkinantį rezultatą, – apie tai, kaip stengiasi perspektyvius sportininkus motyvuoti siekti aukštų rezultatų, sakė treneris. – Tuo pačiu, akcentuojame tai, kad nesėkmė nereiškia pralaimėjimą. Juk mes išmokstame labai daug atiduodami iš savęs viską, ką galima geriausia – tas galioja visoms gyvenimo sritims, ne tik sporte. Svarbiausia pats procesas, o ne tik galutinis pasiektas rezultatas“.

Danijos orientacininkai yra vieni iš lyderiaujančių ir jaunimo grupėse. Paklaustas kaip kartu su savo ekipa ruošiasi pasaulio čempionatui, rinktinės vyriausiasis treneris J. Ruddas pasakojo, kad kartu su visa jaunimo komanda jie daro treniruočių stovyklą gegužės pabaigoje vietovėje, kuri yra panaši į pasaulio čempionato miškus. Taip siekia apsiprasti prie laukiančios specifikos, kadangi atitinkamai pagal vietovę reikia tam tikro pasirengimo: stačiuose šlaituose su akmenimis, būtina akcentuoti treniruotes su detaliu žemėlapiu, o kitoje žemyno pusėje gali laukti ir visiškos lygumos.

„Po pavasarinės stovyklos jau atrenkame komandos branduolį ir birželio pradžioje tęsiame pasirengimą pas mus, Danijoje. Birželio pabaigoje paprastai skiriame nemažai dėmesio analizuodami būsimą vietovę, jos specifiką keletos dienų treniruočių stovykloje Danijoje, – apie pasirengimo eigą pasakojo danų treneris J. Ruddas, pridūręs, kad svarbu yra aptarti strategiją ir išsikelti aiškius tikslus, skirti dėmesį psichologiniam pasirengimui. – Galiausiai, atvykstame į pasaulio čempionatą likus trims dienoms iki pirmųjų startu ir apsipratimui padarome keletą lengvesnių treniruočių“.

Treneriams – postūmis ir nauja motyvacija

Iš įvairių Lietuvos miestų suvažiavę treneriai sakė pasisėmę daug geros patirties, o kad bet kokio tipo mokymuose mato naudos. Tiesa, vienas iš labiau motyvuojančių aspektų buvo sužinoti, kad ir lyderiaujančiose valstybėse yra nemažai problemų su jauniausių sportininkų rezultatais.

Kauno sporto mokyklos „Gaja“ orientavimosi sporto trenerė Irina Misiūnienė sakė, kad morališkai pasijautė geriau, kai Danijos atstovai patvirtino, kad Lietuvos orientacininkų ugdymas juda tinkama linkme.

„Įsiprašydami į lengvosios atletikos maniežus, vykdydami bėgimo testus, dalyvaudami įvairiose bėgimo varžybose mes einame teisingu keliu, – sakė trenerė I. Misiūnienė, pridūrusi ir apie išgirstas naujoves. – Pačių danų pagrindinis tikslas yra vystyti bėgimo greitį įvairiose amžiaus grupėse, mažiau laiko skirdami ištvermei – tas man buvo gana nauja. Šiuo metu tuo Lietuvoje užsiima Remigijus Kančys su jaunaisiais orientacininkais“.

Šiaulių rajone grupę jaunųjų orientacininkų subūręs treneris Daugirdas Stonys sakė, kad jam labai buvo įdomu susipažinti iš arčiau su kitų valstybių orientavimosi sporto struktūra. Viena iš naudingiausių sužinotų naujovių jam buvo sportininko dienoraštis, jį tikisi pritaikyti.

„Esant galimybei, reikėtų rinktinėms turėti sporto psichologą“, – kaip galimybę pastiprinti komandą įvardino D. Stonys, kadangi nemažai mokymų metu buvo kalbama apie psichologinio pasirengimo svarbą.

„Vertingiausia informacija yra apie tai, kaip danai moko vaikus nuo pat jaunų dienų. Kaip jie supažindina su orientavimosi sportu, – svarbiausią aspektą iš mokymų išskyrė LOSF vykdantysis direktorius V. Aleliūnas, bet pridūrė ir pozityviąją danų psichologinio pasirengimo patirtį. – Kita sritis, kuri turėtų padėti gerinti Lietuvos orientavimosi trenerių darbą – tai psichologinis bei fizinis pasirengimas. Nemažai informacijos yra jau žinoma, tačiau Danijos orientavimosi sportas turi savo strategiją ir laikydamiesi jos tapo lyderiaujančia valstybe mūsų sporte, tad manau ir mes galime pritaikyti šį modelį“.

„Man, kaip vadybinį darbą dirbančiam federacijos atstovui, buvo labai įdomu sužinoti, kaip Danijoje organizuojamas rinktinės darbas, kaip vyksta atranka, pasiruošimas. Kaip veikia visa Danijos orientavimosi sporto federacija“, – pats savo įspūdžiais dalinosi V. Aleliūnas.