2017-12-20 įdomybės

Italijoje mokymuose lietuviai siekė tarptautinės kontrolierių kvalifikacijos

G. Šumsko nuotr.

IOF Varžybų patarėjų mokymai Italijoje

Tarptautinė orientavimosi sporto federacija (IOF) gruodžio 16-17 dienomis Milane, Italijoje, surengė orientavimosi sporto bėgte varžybų patarėjų (kontrolierių, angl. Event adviser) mokymus. Pagrindinis šių mokymų tikslas – padėti dalyviams tapti licencijuotais IOF varžybų patarėjais. Lietuvos orientavimosi sporto federacija (LOSF), siekdama plėsti mūsų patarėjų gretas bei kelti nacionalinių varžybų lygį ir LOSF tarptautinį prestižą, į šį semirarą delegavo 3 Lietuvos atstovus: Gytį Šumšką, LOSF Žemėlapių komiteto pirmininką Egidijų Kukenį ir Algimantą Dambrauską.

Vieni pagrindinių mokymų lektoriai buvo IOF Varžybų taisyklių komisijos pirmininkas Davidas Rosenas ir IOF orientavimosi sporto bėgte komisijos narys Janosas Manarinas.

Mokymų metu vyko diskusijos, darbas grupėse ir praktinės varžybų organizavimo užduotys miškuose. Mokymuose dalyvavęs G. Šumskas patvirtino, kad IOF kelia aukštus reikalavimus varžybų kokybei užtikrinti, tam kruopščiai atrenka ir rengia varžybų patarėjus.

„Patarėjai turi būti aktyvus varžybų dalyviai kaip sportininkai, gerai išmanyti IOF taisykles, būti gerais derybininkais ir sudalyvauti mokymuose IOF varžybų patarėjų klinikoje. Įdomiausia buvo atlikti praktiką miške kontroliuojant trasą ir sužinoti IOF varžybų patarėjų pareigas bei atsakomybes“, – savo įgyta patirtimi dalinosi G. Šumskas.

Norint tapti kvalifikuotu varžybų patarėju, yra privaloma atitikti specifinius IOF reikalavimus. Tačiau siekiant aukštesniųjų varžybų patarėjo pareigų (angl Senior adviser), kandidatams be specialių mokymų reikia sudalyvauti bent 3 varžybose kaip paprastajam varžybų patarėjui, kuriose sportininkai kovoja ir dėl reitingo taškų (WRE).

„Žmogus turi būti labai motyvuotas siekti tarptautinę kvalifikaciją turinčio varžybų patarėjo karjeros, nes darbas daugumoje atvejų yra savanoriškas. Lietuvoje trūksta varžybų patarėjų, kurie ne tik išmanytų IOF taisykles, bet ir žinotų varžybų organizavimo subtilybes, būtų geri derybininkai bendraujant su varžybų organizatoriais. Lietuvoje ne visada yra paisoma ką kontrolierius ar patarėjas sako. Šiuo atveju, IOF savo renginiuose turi saugiklių“, – privalumus aukštesnę kartelę turinčioms varžyboms įvardijo lietuvis.

Mokymų dalyviai savo įgytą patirtį praktiškai pritaikys ir Lietuvoje: artimiausius trejus metus bent kartą metuose privalės vykdyti Lietuvos pirmenybių kontrolę.

Italijoje į mokymus susibūrė dalyviai net iš 7 šalių, visi jų – europiečiai: baltarusai, belgai, čekai, vokiečiai, italai, šveicarai ir lietuviai. Vienas iš trijų Lietuvos atstovų G. Šumskas pasakojo, kad jam teko pabendrauti asmeniškai su nemažai mokymų dalyvių. Viena įdomesnių patirčių, kurią būtų galima pritaikyti vietinei praktikai, anot jo, buvo Šveicarijos modelis: „Šveicarai turi aprašę visą varžybų organizavimo eigą ir patalpinę savo federacijos svetainėje. Kiekvienas organizatorius gali naudotis iš anksto paruoštomis gairėmis, to trūksta Lietuvoje“, – paklaustas apie pozityviąją kitų šalių patirtį paspasakojo G. Šumskas.

Be to, reikėtų tinkamai išnaudoti ir šiandieninį informacinių technologijų potencialą, siekiant kelti kokybės kartelę varžybų organizavimui. Mokymų dalyvis pasakojo, kad Italijoje varžybas rengia nemažai IT sektoriuje patirties turinčių specialistų. „Būtent tuo naudojasi italai keldami varžybų kokybę. Štai Belgijoje yra užsidegusių entuziastų, kurie stengiasi pritraukti kuo daugiau užsieniečių į savo organizuojamus renginius“, – apie skirtingų valstybių prioritetus populiarinant sportą atsiliepė G. Šumskas.