2017-11-23 bėgte, įdomybės

Orientacininkus treniruos geriausi Lietuvos maratonininkai R. Kančys ir I. Brasevičius

I. Brasevičius su savo auklėtiniais Vilniuje

Pasibaigus varžybų sezonui visi galvoja apie naują pradžią. Tiesa, jaunimo rinktinių sportininkus rudenį užgriūna kiti rūpesčiai tokie kaip mokslai, studijos, o sportas lieka antraeilis prioritetas. Tačiau norint pasirengti sezonui tinkamai, reikia tikslingai dirbti nedelsiant. Nuo lapkričio buvo suformuotos dvi perspektyviausių jaunimo orientacininkų grupės Vilniuje ir Kaune, jie žinių ne sezono metu semsis iš vienų geriausių Lietuvos maratonininkų Remigijaus Kančio ir Igno Brasevičiaus.

„Mes patys tokio autoritetingo trenerio neturime. Todėl mintis ir buvo tokia, kad reikia pakviesti trenerį, kuris jaunuosius orientacininkus motyvuotų. Be to, Remigijus Kančys jau yra dalyvavęs jaunimo treniruočių stovykloje praėjusiais metais“, – sakė vienas iš projekto iniciatorių Lietuvos orientavimosi sporto rinktinės narys Vilius Aleliūnas, pridūręs, kad poreikis atsirado pastebėjus, kad jaunimo rinktinės nariai ne visuomet pavasarį būna tinkamai pasirengę naujam sezonui.

Reikia kruopščiau dėliotis prioritetus

Olimpietis R. Kančys pats ne kartą jau yra išbandęs savo jėgas miške su žemėlapiu, o vienas geriausių jo treniruočių draugų yra Lietuvos orientavimosi sporto rinktinės narys Jonas Vytautas Gvildys. Ilgų nuotolių bėgikas atkreipė dėmesį, kad orientacininkų varžybinis sezonas yra pernelyg intensyvus ir dėl to reikia kruopščiau dėliotis prioritetus – startai būna kone kiekvieną savaitgalį.

Remigijus Kančys

„Kaip ir pasibaigė sezonas, bet savaitgalį vis tiek mano naujieji auklėtiniai bėgo sprinto varžybose Vilniaus senamiestyje su žemėlapiu. Kai toks intensyvus varžybų grafikas, reikia atsirinkti kur startuoti“, – sakė R. Kančys, pridūręs, kad tai yra ypač aktualu kalbant apie aukštesniojo meistriškumo sportą. „Būna žmonės sako, kad lengvai sustartuosiu. Jei startuoji, lengvai nebūna – varžybinis azartas daro savo. Kiekvienas startas atima nemažai jėgų svarbiausiam tikslui“, – prioritetų dėliojimo svarbą argumentavo patyręs bėgikas. R. Kančys pridūrė, kad sutinka su savo treniruočių draugo orientacininko J. V. Gvildžio požiūriu ir laiko tai tinkamu pavyzdžiu – atsirinkti svarbiausias varžybas ir tik ten startuoti.

„Visi mano auklėtiniai yra labai skirtingo pajėgumo ir amžiaus, bet potencialas – didelis. Tikiuosi, kad per žiemą smarkiai sustiprėsime. Jau esame nusimatę startuoti lengvosios atletikos varžybose, kad galėtume stebėti progresą“, – apie artimiausius planus kalbėjo Kauno grupės treneris R. Kančys, pridūręs, kad pirmiausia nori įvertinti ką atletai gali parodyti pagal esamą sportinį pasirengimą.

Bendrojo fizinio pasirengimo svarba

Pirmosios treniruotės jaunimui su naujaisiais treneriais jau prasidėjo. Vilniaus grupę kuruojantis I. Brasevičius sakė, kad treniruotes sudarys tiksliai pagal bėgikų planą. Tikslas – ruoštis vidutinėms, maždaug 3-5 kilometrų distancijoms, didelį dėmesį skiriant bendram fiziniam pasirengimui: „Reikia stebėti progresą ir tinkamai juos parengti pavasariui, kad sezono pradžioje būtų sustiprėję“, – sakė treneris.

Anot maratonininko I. Brasevičiaus, bendras fizinis pasirengimas yra labai svarbus kiekvienoje sporto šakoje. „Tai yra svarbu pradedant dėl traumų prevencijos, patys raumenys sustiprėja. Orientavimosi sporto šakai tai aktualu dėl nuolatos esančio nelygaus paviršiaus. Kai reikia bėgti į kalną, gali ilgiau tą greitį išlaikyti“, – argumentavo pratimų svarbą lengvaatletis, įvertinęs ir sporto disciplinos specifiką.

Ignas pasakojo pastebėjęs, kad orientavimosi sporto elitas pasaulyje bėga labai greitai ir konkurencija kelia ne ką mažesnį lygį nei lengvojoje atletikoje. „Aukščiausio lygio orientacininkai labai stiprūs yra 5 ir pusės maratono distancijose. To greičio ir koncentracijos specifinėms treniruotėms aš manau ir trūksta mūsų jauniesiems orientacininkams“, – teigė I. Brasevičius.

Vilniaus grupės treneris sakė, kad jo auklėtiniai startuos 3 km žiemos bėgimo varžybose manieže, Vilniaus miesto čempionatuose bei lengvosios atletikos federacijos taurėje. Tokia distancija pagal pasirengimą yra artima orientacininkų sprintui. „Tikrai sudalyvausime varžybose, kad galėtume įvertinti tobulėjimą. Taip pat ir treniruotėse stebėsime kokie pokyčiai vyksta. Reikės išskirti kiekvieno stipriąsias ir silpnąsias puses individualiai“, – akcentavo Lietuvos maratonininkas.

Pirma greitis, po to – orientavimosi įgūdžiai

Teiginys neskubėk ir būsi pirmas orientavimosi sporte yra tikslus kaip niekur kitur, jei kalbame apie varžybų specifiką. Sportininkas prabėgęs distanciją visiškai be orientavimosi klaidų turi kur kas didesnį pranašumą, nei tas, kuris gali bėgti ir greičiau, bet nesusitvarko psichologiškai su techninėmis orientavimosi klaidomis. Tačiau profesionaliame sporte prasideda niuansai ir svarbi yra kiekviena detalė: pradedant nuo inventoriaus, baigiant bėgimo technika – orientavimosi klaidų aukščiausio meistriškumo lygyje niekas nedovanoja.

Anot vieno iš projekto iniciatorių orientacininko V. Aleliūno, poreikis pirmiausia kelti jaunųjų atletų greitį tikrai yra – jaunimo fizinis pasirengimas kur kas prastesnis nei prieš dešimtmetį. Tada dar pats už jaunimo rinktinę bėgęs Vilius dabar jau 10 metų atstovauja Lietuvos suaugusiųjų rinktinei ir aiškiai pastebi skirtumus tarp kartų. „Kai mes rengėmės pasaulio jaunimo čempionatui 2006 metais, mūsiškiai visi bėgdavo 3 kilometrus apie 9 minutes tiek stadione, tiek manieže. Štai pernai greičiausiai prabėgęs vaikinas užfiksavo rezultatą arti 10 minučių – toli gražu nuo to, ko mums reikia“, – suprastėjusius jaunimo rezultatus palygino Lietuvos rinktinės narys.

Šiemet pasaulio orientacininkų pirmenybėse jaunimo grupėje aukštas vietas iškovoję šveicarai namuose kontrolinėse varžybose 3 kilometrus įveikia per 8 su puse minutės. Čekijoje rinktinės nariams yra iškeltas normatyvas 9 minučių 28 sekundžių.

„Mes smarkiai šiuo metu atsiliekame nuo pasaulio lyderių, todėl poreikis yra stiprinti bėgimo pusę, pirmausia konkuruodami su kitais pralošiame dėl to. Darėme ir bendrojo fizinio pasirengimo patikrinimus, kur dažnas 20-metis nepadaro pakankamai atsispaudimų. Mes nesame kultūristai, bet miške bėgant bendrasis fizinis pasirengimas yra labai svarbus“, – jaunimo sportininkų pasirengimo problematiką akcentavo V. Aleliūnas.

Dvi jaunimo grupės Kaune ir Vilniuje treniruosis su Lietuvos maratonininkais lapkričio-balandžio mėnesiais. Projektu siekiama, kad sportininkams nauja metodika būtų motyvacija stengtis labiau ir pasirengti sezonui kur kas labiau sustiprėjus.