G. Ražaitytei pasaulio taurės etapas Suomijoje – gerai žinoma Skandinaviško miško romantika

Pirmasis pasaulio taurės etapas praūžė Suomijoje – šalyje, kur orientavimosi sportas kultyvuojamas viename aukščiausių lygių. Tiesa, šiemet starto protokoluose gausios Lietuvos delegacijos išvysti negalėjome – didžioji dalis komandos buvo išvykusi į treniruočių stovyklą Estijoje, kur liepos pradžioje vyks pasaulio čempionatas. Vienintelė Lietuvos atstovė, kuri dalyvavo pasaulio taurės varžybose buvo Gabija Ražaitytė.

Praėjusiais metais sezoną praleidusi sportininkė pasaulio taurėje startas po starto kasdien kilo pagal savo poziciją. Sprinto kvalifikacijoje lietuvė užėmė 75-ą vietą tarp 114-os dalyvių. Vidutinėje distancijoje rezultatų protokole rikiavosi kone per patį vidurį – 68-a. Ilgos trasos varžybose, kurios vyko persekiojimo principu, bendroje rikiuotėje užėmė 52-ą vietą.

Vienintelei Lietuvos vardą pasaulio taurės etape gynusiai G. Ražaitytei Skandinaviški miškai yra gerai pažįstami. Orientacininkei Suomijoje teko dalyvauti ir pasaulio čempionate, ir pasaulio taurės etapuose Skandinavijos šalyse. Taip pat jau nemažai metų priklauso ir Švedijos orientavimosi sporto klubui „Hellas Orientering“, tad su komanda ne vienerius metus per savo karjerą daug laiko praleido treniruočių stovyklose ir varžybose Skandinavijoje.

Orientacininkė G. Ražaitytė Orienteering.lt papasakojo savo įspūdžius iš pirmojo pasaulio taurės etapo.

– Dalyvavai visose trasose. Ar nesijautė nuovargis, kai tiek daug startų? Ir žiūrint su perspektyva, visgi ties kokia distancija koncentruotumeisi skirti savo pasirengimą svarbiausiems startams – pasaulio čempionate?

– Pagrindinis mano tikslas šiose varžybose buvo gauti pasaulinio reitingo taškų, nes nuo to priklauso starto minutė pasaulio ranginėse varžybose (WRE). Todėl dalyvavau visose distancijose. Be to, pats varžybų formatas buvo toks, kad dalyvauti ilgos trasos persekiojimo varžybose galėjai tik startavęs visose kitose trasose. Starto minutė buvo paskirta pagal suminį kelių startų atsilikimą. Nuovargis truputį jautėsi, bet tai normalu – visiems sportininkams panašiai. Žiūrint į perspektyvą, šiemet daugiau koncentruojuosi į sprinto ir vidutinės trasos rungtis, nes ilgai trasai nebuvo galimybių „surinkti bazę“ po praleisto praėjusio sezono.

– Kokių netikėtumų suomiai pateikė pasaulio taurėje trasos vietovių atžvilgiu?

– Vietovių atžvilgiu nebuvo jokių netikėtumų. Iš senų žemėlapių galima buvo matyti, ko maždaug tikėtis.

– Varžeisi tarp pajėgiausių pasaulio sportininkų. Kaip matai varžovų pasirengimą būtent šiame sezono etape? Kas yra pagrindiniai favoritai šiuo metu?

– Matosi aukštas sportininkų pasirengimas sezonui. Kiekvienais metais konkurencija labai stiprėja. Tačiau favoritais išlieka tų pačių šalių atstovai – švedai, suomiai, danai, šveicarai, rusai.

– Kuo ši patirtis naudinga pasaulio čempionato pasirengimui? Ar vietovės tikėtinai bus panašios?

– Vietovės nebuvo panašios į šių metų pasaulio čempionato vietoves (2017-ais metais pasaulio čempionatas vyks Estijoje, Tartu liepos pradžioje – aut. past.). Kad ir kaip bebūtų, patirtis naudinga, nes po tokių vietovių Baltijos šalių miškai atrodo kur kas paprastesni. Taip pat tai buvo gera proga šiek tiek pabėgioti panašiose vietovėse prieš Jukolos estafetes, kurios vyks už kelių savaičių.

– Kaip bendrai vertini pasaulio taurės organizuotumą? Tiek pati logistika, varžybų pateikimas ir atidarymas?

– Kadangi Lietuva neturėjo komandos, aš į šias varžybas atvykau ne nuo pat pradžių – praleidau sprinto estafetes. Varžybų organizacija buvo aukšto lygio. Neteko girdėti kokių nors nusiskundimų iš kitų komandų atstovų.

– Ar nekeista buvo stovėti vienai po Lietuvos vėliava, netrūko komandinės dvasios?

– Žinoma, būtų smagiau turėti pilnos sudėties komandą, bet šį kartą buvo kaip buvo.

Rinktinės prioritetai – ne kiekybė, o kokybė 
 
Negausų Lietuvos atstovų starto sąrašą pasaulio taurės etape sąlygojo kruopštūs komandos prioritetai. „Tai nebuvo mūsų prioritetinės varžybos. Kur kas mažesnių išlaidų reikalaujantis variantas buvo važiuoti į treniruočių stovyklą Estijoje“, – apie šių metų rinktinės prioritetus pasakojo praėjusių metų komandos vadovas ir Lietuvos rinktinės narys Vilius Aleliūnas. Lietuvos rinktinė savaitę praleido Estijos miškuose gegužės 21-28 dienomis.

Orientacininkas pasakojo, kad treniruočių stovykloje kur kas efektyviau pasportavo ir taip pat tai geras būdas pasiruošti tiek pasaulio čempionato vietovėms, tiek gera darbinė stovykla prieš birželio viduryje vyksiantį pasaulio kariškių čempionatą. „Pasaulio taurėje būtų tekę taupytis jėgas startams, o čia galėjome kokybiškai ir rimtai pasportuoti“, – bendrus Lietuvos rinktinės prioritetus aiškino V. Aleliūnas, taip pat pažymėjęs ir tokio sprendimo ekonominę naudą – kur kas daugiau išlaidų būtų pareikalavusi pasaulio taurė.